Žymų Archyvai: fiskacijos

Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 15

Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 15

Pratęsėme ir užbaigėme apie ekologiškų ūkių Lietuvoje plėtrą bei tam tikrus veiksmus, kurie užtikrina ekologiškumą ir sėkmę.

Darbo jėgos poreikis tradicinio ūkio pertvarkymo į ekologinį ūkį metu padidėja 10-25 proc. Šis padidėjimas siejamas su alternatyvių technologijų, procesų ar veiklų, reikalaujančių daugiau rankų darbo, įgyvendinimu. Pavyzdžiui, reikia ravėti piktžoles, kol bus įsigyta naujos technikos, pertvarkomi pastatai, pradedama prekyba ūkyje ir t.t.
Tradicinio ūkio pertvarkymo į ekologinį kaštai yra labai įvairūs, priklausomai nuo individualių aplinkybių ir jų kombinacijų:
• produkcijos sumažėjimas dėl pokyčių ūkininkavimo praktikoje ir padarytų klaidų;
• naujos investicijos į žemę, techniką, gyvulininkystę, pastatus, gyvulių šėrimą, mėšlo laikymo sistemą ir kitą infrastruktūrą;
• tiesioginės išlaidos informacijai ir patirčiai kaupti siejamos su literatūra, mokymo kursais, konsultavimu, seminarais, konferencijomis ir t.t. bei netiesioginėmis išlaidomis: papildoma darbo jėga, kai ūkininkas dalyvauja seminaruose, kursuose ir pan., derliaus nuostoliais, patiriamais bandant naują techniką ir kt.;
• įvairių kaštų sumažėjimas, atsisakius pesticidų, mineralinių trąšų ir perkamų koncentruotų pašarų; jų padidėjimas dėl daugiamečių žalienų persėjimo, žaliosios trąšos įvedimo ir kitų derlingumą didinančių priemonių naudojimo;
• fiksuotų kaštų padidėjimas, padidėjus darbo jėgos poreikiui, pertvarkymo metu įsigytos technikos ir kitų priemonių nusidėvėjimas ir atsirandantys sertifikavimo kaštai;
• pertvarkymo laikotarpiu negaunama didesnė kaina už pagamintą produkciją;
• teisės įgijimas gauti subsidijas. (Perėjimas į …, 2011)
Patikrinta informacija, pertvarkymo planavimas ir rinkodara leidžia sumažinti jo kaštus ir padidinti investicijų grąžą. Padel (1990), atlikusi tyrimą, akcentuoja, kad ekonominiu aspektu ekologinė žemdirbystė, sumažindama kaštus ir pasikeitus kainoms, gali tapti alternatyva tradiciniam ūkininkavimui. Vidinis ūkio pertvarkymas ir pirminė produktų realizacija leidžia racionaliai naudoti darbo jėgą ir padidinti ūkio grynąsias pajamas ir pelną. Tačiau autorė pastebi, kad ir tarp atskirų ekologinės gamybos ūkių ekonominiu požiūriu yra skirtumų, sąlygotų ūkio dydžio, jo vietos, pasėlių struktūros ir ūkininko turimų žinių. Taigi mokslininkų yra ištirta, kad jeigu visos netiesioginės išlaidos aplinkosaugai ir žmogaus sveikatai būtų įskaitytos į gamybos kaštus, tuomet subalansuoti ūkiai tikrai būtų pelningesni ir naudingesni visuomenei.
Pertvarkymo planavimas, padedant ekologinio žemės ūkio konsultantui, gali padėti ūkininkui identifikuoti potencialias problemas, t.y. esamos ūkininkavimo sistemos ir jos valdymo įvertinimas, kaip svarbus pertvarkymo planavimo elementas, kuris leidžia nustatyti žmogiškųjų ir kitų resursų ribotumą, galintį išryškėti pertvarkymo metu; ekologinio ūkio vizijos formavimas ir vertinimas konkrečiame ūkyje bei veiklos strategijos sudarymas pereinant nuo esamos situacijos iki tikslo – ekologinio ūkio, apimant ir paties pertvarkymo planavimo strategijos sukūrimą.

14 dalis.

16 dalis.

Penkiolikta dalis paskelbta: 2015-04-16

Taip pat skaitykite:

Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 14

Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 14

Ekologiško ūkio plėtrai ar paprasto pertvarkymui reikalingi veiksmai perteikiami ir keturioliktoje mokslinio darbo dalyje.

Draudžiama naudoti sintetinius herbicidus, fungicidus, insekticidus ir kitus pesticidus, taip pat sintetinius augimo reguliatorius bei sintetinius dažus, genetiškai modifikuotus organizmus ar iš jų pagamintus produktus. Jei iškyla tiesioginė grėsmė žemės ūkio augalams, leidžiama naudoti Ekologinio žemės ūkio taisyklių prieduose išvardytas augalų apsaugos priemones. (2004 m. balandžio 29 d. LR žemės ūkio ministro įsakymu Kr. 3D-253 patvirtintos Ekologinio žemės ūkio taisyklės, nustatančios tiesioginį ES Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2092/91 taikymą ūkio subjektams, auginantiems ir tvarkantiems ekologišką žemės ūkio produkciją.) Sertifikacijos įstaiga „Ekoagros“, parengė leidinį „Reikalavimai ekologiškų žemės ūkio ir maisto produktų gamybai ir tvarkymui“, kuriame pateikiamas ES Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2092/91, Ekologinio žemės ūkio taisyklių ir IFOAM Normų reikalavimų sąvadas. Leidinys gali būti naudingas visiems, besiverčiantiems ekologine žemės ūkio ir maisto produktų gamyba, bei padės surasti atsakymus sudėtinguose įstatymų, reglamentų ir taisyklių labirintuose (Žekonienė ir kt., 2005).
Gerai sutvarkytame ekologiniame ūkyje ligų ir kenkėjų problema nėra pati pagrindinė. Taip yra todėl, kad sveiki, gerai prižiūrimi augalai nėra linkę sirgti, o kenkėjų padaroma žala nėra ryški (Karklelienė, 2004). Gamtoje ligos ir kenkėjai vaidina labai svarbų vaidmenį: jie sunaikina silpnus augalus, sudarydami sąlygas plisti atsparioms ir stiprioms rūšims, tuo prisidėdami prie natūralios atrankos procesų. Ligų ir kenkėjų balansas yra palaikomas kitų, naudingų organizmų. Natūralioje aplinkoje kiekviena gyvūnų ir augalų rūšis turi savo priešų, kurie kontroliuoja biologinę pusiausvyrą. Sutvarkytuose laukuose taip pat vyrauja biologinė pusiausvyra: kenkėjai ir ligos puola tik nuskurdusius augalus, iš kurių maža naudos, kenkėjus puola natūralūs parazitai ir kontroliuoja jų gausą, paukščiai lesa vabzdžius ir piktžolių sėklas ir t.t.

13 dalis.

15 dalis.

Keturiolikta dalimi pasiūlėme susipažinti: 2015-04-16

Taip pat skaitykite:

Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 13

Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 13

Trylikta dalis perteikia informaciją, kuri skatina emocijas, jog ūkininkauti ekologiškame ūkyje turėtų būti ženkliai smagiau, nei drabstyti chemiją.

Kartu su derliumi iš dirvožemio išnešami dideli maisto medžiagų kiekiai, kurių praradimą reikia kompensuoti, nes kitaip nualinamas dirvožemis (Pekarskas, 2006).
Svarbiausios trąšos ekologiniame ūkyje – mėšlas, tai pasaulyje seniausiai ir daugiausia augalams tręšti naudojama organinė trąša. Lietuvos sąlygomis visų tipų dirvožemiuose mėšlu patręšti augalai išaugina gausesnį derlių, nes su juo gauna visų augimui ir vystymuisi reikalingų maisto medžiagų. Vienoje tonoje mėšlo yra maždaug 4,5-5,0 kg azoto, 2,5-3,0 kg fosforo ir ~ 6,0 kg kalio. Augalai daugiausia gauna makroelementų: azoto, fosforo, kalio. Organinių trąšų poveikis juntamas iki penkerių metų. Pirmais metais augalai iš mėšlo paima 15-30% azoto, 20-30% fosforo ir ~ 60% kalio. Antrais ir trečiais metais azoto augalai sunaudoja kiek daugiau, mažiau fosforo ir kalio. Per visą mėšlo veikimo laikotarpį augalai iš mėšlo paima apie 50-60% jame esančio azoto, iki 50% fosforo ir iki 80% kalio. Be pagrindinių maisto medžiagų, iš mėšlo augalai įsisavina kalcio, magnio, geležies, sieros bei kitų elementų, kurie buvo ankščiau augusių ir kraikui panaudotų ar gyvulių suvirškintų ir neįsavintų augalų sudėtyje.
Kenkėjų, ligų ir piktžolių kontrolė ekologinės gamybos ūkyje atliekama:
• parenkant tinkamas augalų rūšis ir veisles;
• taikant tinkamą sėjomainą ir agrotechnines priemones;
• saugant ir prižiūrint natūralius kenkėjų priešus (įrengiant paukščiams peryklas, tinkamai prižiūrint pagriovius, kelkraščius, nesausinant visų ūkio pelkučių, želdinant aplinką gyvatvorėmis ir kt.);
• vartojant ištraukas ar nuovirus, pagamintus iš pesticidinių augalų;
• auginant pesticidinių savybių turinčius augalus;
• naikinant piktžoles garais, liepsna, mechaniniu būdu.

12 dalis.

14 dalis.

Smagiausia trylikta darbo dalis paskelbta: 2015-04-16

Taip pat skaitykite:

Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 12

Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 12

Dvyliktoje dalyje tęsiame 10 ir 11 dalyse sukelta informacija apie paprastų ūkių pertvarkymui bei privalomus veiksmus jų plėtrai.

Tradicinio ūkio pertvarkymo į ekologinį ūkį metu gaunamas gerokai mažesnis derlius, nei tas, kurio tikėtasi įdiegus ekologinės žemdirbystės sistemą (pertvarkymo metu derlius labai sumažėja, o paskui ima didėti; žinoma, nepasiekia tradicinės žemdirbystės lygio). Taip įvyksta todėl, kad biologiniams procesams, azoto fiksacijai, sėjomainų poveikiui piktžolėms, kenkėjams ir ligoms, būtinas atsikūrimo–savireguliacijos–stabilizacijos periodas. Pertvarkymą pradedant nuo derlingumą palaikančios sėjomainos kūrimo, neigiamus pereinamojo laikotarpio efektus galima iš esmės sumažinti. Dažniausiai pertvarkant derliaus nuostoliai padidėja dėl pasitaikančių klaidų ir ekologinio ūkininkavimo patirties stokos. Pavyzdžiui, atsisakius sintetinių mineralinių azoto trąšų naudojimo, nesiimama aktyvinti biologinės azoto fiksacijos. Pertvarkymo metu patiriamus derliaus nuostolius galima sumažinti:
• kai ūkininkas turi pakankamai lengvai prieinamos informacijos ir galimybę susipažinti su ekologinio ūkininkavimo sistema prieš pradėdamas ūkio pertvarkymą;
• kai ūkis pertvarkomas iš karto, ir kiekviename lauke pradedama įgyvendinti sėjomaina pradedama nuo ankštinių augalų;
• kai pertvarkymas yra rūpestingai suplanuotas, siekiant išvengti derliaus sumažėjimo dėl rotacijos klaidų.
Ekologiniame ūkyje labai svarbu tinkamai išdėstyti augalus, palaikančius dirvožemio derlingumą ir jį alinančius (Žekonienė, 1997). Ekologinio ūkininkavimo sistema turi būti pagrįsta augalų maisto medžiagų apykaitos uždaru ciklu. Ekologinės gamybos ūkyje sukaupiama nepakankamai trąšų, tai dirvožemiui gerinti gali būti naudojamos Ekologinio žemės ūkio taisyklių priede išvardintos organinės ir mineralinės medžiagos. Mineralinės medžiagos gali būti naudojamos tik natūralios kilmės. Jų tirpumas negali būti padidintas cheminiais būdais:
• trąšų normos turi būti tiksliai apskaičiuotos, atsižvelgus į augalų ir dirvožemio savybes bei priešsėlį;
• dirvožemio rūgštingumo reakcija turėtų būti optimali sėjomainos augalams dirvoms kalkinti naudojamos natūralios kalkinės medžiagos;
• organinėms medžiagoms kompostuoti gali būti naudojami mikrobiologiniai augaliniai preparatai ir natūralios kilmės mineraliniai preparatai, išvardyti Ekologinio žemės ūkio taisyklių prieduose (Žekonienė ir kt., 2005).

11 dalis.

13 dalis.

Dar viena darbo dalis paskelbta: 2015-04-16

Taip pat skaitykite: