Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 5

Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 5

Penktoje dalyje tęsime pradėtus darbo kėlimus ir būsimųjų magistrantų supažindinimą su informacija apie ekologiškus ūkius.

Lietuvoje pirmieji ekologinio žemės ūkio ir ekologinio ūkininkavimo sampratą formavo Bakutis, Rutkovienė, (2000); Žekonienė, Rutkovienė, (2001); Rutkovienė, Zemeckis, (2001) ir kt., akcentuodami ūkininkavimo sistemos pagrindimą natūraliais biologiniais procesais ir medžiagomis, siekiant gaminti aukštos kokybės žemės ūkio produktus. Platesnę įžvalgą pateikė Čiegis ir Ramanauskienė (2004) bei Čiegis ir Pareigis (2004), ekologinės žemės ūkio produktų gamybos būdą traktuodami kaip papildomą ekonominės veiklos alternatyvą kaimo vietovėse. Tuo tarpu Bakutis ir Černiauskienė (2007) akcentavo, kad ekologinis ūkininkavimas – gyvybinga tradicinio ūkininkavimo alternatyva, o Bučienė ir Šlažas (2008) ekologinį ūkininkavimą apibrėžia kaip rimtą alternatyvią ekonominę veiklą šalies kaimo vietovėse. Skurdenienė, Ribikauskas, Bakutis (2007) apibūdina ekologinį žemės ūkį kaip žemės ūkio sistemą, pagrįstą ekologinių, socialinių ir ekonominių principų, užtikrinančių stabilią aukštos kokybės produktų gamybą, visuma, palaikanti gamtos pusiausvyrą, taupiai naudojanti gamtos išteklius. Tai aplinkai ypač draugiško ūkininkavimo forma, paremta giliomis specialiomis žiniomis ir sveikos gyvensenos šeimoje principais.

1 lentelė. Kai kurių mokslininkų sąvokos „Ekologinis ūkininkavimas“ traktavimas
1999–2009 m.

Dominuojantis ekologinis požiūris Dominuojantis vadybinis požiūris
Ekologinis ūkininkavimas – tai stabili ir harmoninga sistema, integruojanti gyvulininkystę ir augalininkystę (Alrøe, Kristensen, 2000).
Ekologinis žemės ūkis – tai ūkininkavimo sistema, grindžiama natūraliais biologiniais procesais ir medžiagomis, užtikrinant tvarų ūkininkavimą ir aukštos kokybės žemės ūkio produktų gamybą (Rutkovienė, Zemeckis, 2001).
Ekologinis ūkininkavimas – tai draugiškesnė aplinkai ūkininkavimo praktika (Pugliese, 2001).
Ekologinis ūkininkavimas – veikla, maksimaliai mažinanti aplinkos taršą, vykdant ekonominę veiklą (Hansen et al., 2001).
Ekologinis ūkininkavimas – sistema, pagrįsta sėjomainomis, ūkyje sukauptomis organinėmis trąšomis (augalų liekanomis, gyvulių mėšlu, ankštiniais augalais, žaliąja trąša), kenkėjų, ligų ir piktžolių naikinimu necheminės kontrolės metodais. Šioje ūkininkavimo sistemoje siekiama uždaro energijos ir maisto medžiagų apytakos ciklo (Žekonienė, Rutkovienė, 2001).
Ekologinis ūkininkavimas – tai išplėtota mišrios gamybos ūkinė veikla, kurios atskiros šakos yra vystomos vidinio ekologinio balanso pagrindu (Frederiksen, Langer, 2005).
Ekologinis ūkininkavimas – tai ūkininkavimo sistemos, kuriose pesticidų, herbicidų ir cheminių trąšų naudojimas yra draudžiamas (Bengtsson et al., 2005).
Ekologinis ūkininkavimas – tai ūkininkavimas, nenaudojant cheminių preparatų, pesticidų, fungicidų, herbicidų ir antibiotikų, netaikant GMO technologijų (Lobley et al., 2005).
Ekologinis ūkininkavimas – vienas alternatyvių agrarinio ūkininkavimo būdų, kuris mažina gyvenamosios aplinkos, vandens išteklių taršą ir leidžia palaikyti natūralesnę ekosistemą (Bučienė, Šlažas, 2008). Ekologinis ūkininkavimas – tai žemės ūkis, siekiantis socialinės, aplinkosauginės ir ekonominės darnos bei gyvūnų gerovės, mažinant išorinių išteklių naudojimą, didinant vietinių atsikuriančių išteklių naudojimą ir agro-eko sistemų valdymą bei naudojant rinką kompensuoti internalizuojamus išorės kaštus (Lampkin, 1999).
Ekologinės gamybos ūkis – ūkininkavimo sistema, pagrįsta ekologinių, socialinių ir ekonominių principų visuma, užtikrinanti stabilią aukštos kokybės produktų gamybą ir palaikanti gamtos pusiausvyrą (Bakutis, Rutkovienė, 2000).
Ekologinis ūkininkavimas – ekologinės žemės ūkio produktų gamybos būdas kaip papildoma ekonominės veiklos alternatyva kaimo vietovėse (Čiegis, Ramanauskienė, 2004; Čiegis, Pareigis, 2004).
Ekologinis ūkininkavimas – perspektyvus žemės ūkio gamybos metodas, darantis teigiamą poveikį žmonių ekologinei ir socialinei aplinkai (Vogl et al., 2005).
Ekologinis ūkininkavimas – gyvybinga tradicinio ūkininkavimo alternatyva (Bakutis, Černiauskienė, 2007).
Ekologinis ūkininkavimas – tai ūkininkavimo sistema, grindžiama natūraliais biologiniais procesais ir medžiagomis ir laiduojanti aukštos kokybės bei natūralesnių žemės ūkio produktų gamybą ir realizavimą (Ivanikova, Ruževičius, 2008).
Ekologinis ūkininkavimas – veikla, teikianti aplinkosauginę, socialinę ir ekonominę naudą, kas atitinka darnaus vystymosi sudedamąsias dalis ir socialiai atsakingo verslo išorinį lygmenį (Jasinskas, Simanavičienė, 2009).
Ekologinis ūkininkavimas – galėtų būti traktuojamas kaip darnaus žemės ūkio vystymosi strategija (Čiegis, 2009).
Šaltinis: Skulskis, 2009

4 dalis.

6 dalis.

Ketvirta magistrinio darbo dalis patalpinta: 2015-04-23