Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 3 įvadas

Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 3 įvadas

Trečioje dalyje, o jei kitaip, įvadą pateikiame tiems, kas sunkiai gaudosi kaip jis privalo atrodyti magistro darbe.

ĮVADAS

Temos aktualumas. Dabartiniu metu labai veiksmingu Lietuvos ekonomikos gaivinimo svertu gali tapti ekologinio sertifikuoto žemės ūkio plėtra bei jo produkcijos realizavimas vidaus ir užsienio rinkose. Ekologinio ūkininkavimo perspektyvą besivystančiuose regionuose ypač akcentuoja neturtingų šalių arba šių šalių ekonomiką nagrinėjantys mokslininkai, kadangi, tai viena realiausių galimybių neturtingiems tokių šalių ūkininkams vystyti ekonominę veiklą (Scialabba, 2000; Kilcher, 2001; Scialabba, Hattam, 2002; Zundel, Kilcher, 2007) bei gauti didesnes pajamas už kokybiškus produktus. Ekologiškų produktų gamybai Lietuvoje yra palankūs šie veiksniai: sumažėjo sintetinių cheminių medžiagų naudojimas ir aplinkos teršimas jomis; eksportuojamų ekologinių produktų paklausa užsienio šalyse yra daug didesnė už pasiūlą; Lietuvos Respublikos vyriausybė skiria tiesiogines išmokas ekologiniams ir pereinamojo laikotarpio ūkiams pirmuosius penkerius metus; stiprėjanti aplinkosauginė motyvacija, besiplečianti ekologiškų produktų rinka, nacionalinis ir tarptautinis sertifikavimo įstaigos „Ekoagros“ pripažinimas, suteikiantis galimybę ekologiškus produktus eksportuoti. Lietuva įstojusi į Europos Sąjungą derina savo teisės aktus prie Bendrijos reglamentų ir kitų teisinių dokumentų, susijusių su ekologiniu ūkininkavimu. Pastaroji ekologiniam žemės ūkiui ir aplinkosaugai skiria ypatingą dėmesį ir finansinę paramą. Taigi, atrodytų, kad dabartiniu metu ekologinio žemės ūkio plėtrai Lietuvoje susiklostė labai palankios sąlygos, kita vertus, yra ir kliūčių: silpna kooperacija, mažos ūkių pajamos, menkas ūkininkų verslumas, nepakankamai ekologiškai ūkininkaujančiųjų poreikiams pritaikyta švietimo ir konsultavimo sistema. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvoje daugelis mokslininkų nagrinėja tik technologinį ekologinio ūkininkavimo aspektą, tuo tarpu šio ūkininkavimo optimizavimo galimybės yra mažai tirtos. Galbūt tai, ir yra pagrindinė priežastis, kodėl ekologinių ūkių skaičius ir sertifikuotos žemės plotai, palyginus su kitomis Europos šalimis, yra tokie maži. Iki šiol trūksta duomenų apie ekologinio ūkininkavimo rezultatus. Taigi, ekologinių ūkių plėtrą įtakojančių veiksnių tyrimas yra aktuali problema.
Darbo naujumas. Nagrinėdamas magistro darbo temą, autorius susidūrė su lietuviškos literatūros stoka. Galima daryti prielaidą, kad Lietuvos mokslininkams informacijos apie ekologinių ūkių plėtrą nuo Nepriklausomybės atgavimo iki dabar susisteminimas yra naujas dalykas, kuris reikalauja išsamios ir nuodugnios analizės. Šiame magistro darbe siekiame nustatyti, kaip kito ekologinių ūkių skaičius išplotas 1993-2010 metais. Taigi temos atskleidimas bus naudingas spręsti teorines bei praktines problemas Lietuvoje, susijusias su ekologinių ūkių plėtros optimizavimu.
Darbo struktūra. Darbą sudaro įvadas, 3 skyriai, išvados, literatūra ir 2 priedai. Medžiaga išdėstyta 53 psl. teksto, papildyta 8 lentelėmis ir 7 paveikslais. Prieduose pateikti statistiniai duomenys. Panaudoti 71 literatūros šaltinis.

2 dalis (SUMMARY).

4 dalis.

Trečia darbo dalis paskelbtas: 2015-04-13

Taip pat skaitykite: