Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 11

Ekologinių ūkių plėtra Lietuvoje 1993-2010 11

Vienuolikta magistrinio darbo dalis nėra nuobodi. Joje pateikiama informacija apie paprastų ūkių pertvarkymo procesus bei ypatumus.

Pertvarkymo procesas pareikalauja iš ūkininkų daugybės inovacijų:
1) nauja rinkodara – tiesioginiai kontaktai su vartotojais, tiesioginė prekyba ūkyje, naujos produkcijos kūrimas;
2) ekologinės žemdirbystės sistemos įgyvendinimas – mechaninė, terminė ir biologinė piktžolių, ligų ir kenkėjų kontrolė, žemės dirbimo sistema, ankštiniai augalai, mišiniai, tarpiniai pasėliai, įsėliai, posėliai ir t.t.;
3) nauja praktika gyvulininkystėje – natūralus veisimas, pertvarkyti tvartai, pokyčiai veterinarinėje priežiūroje (homeopatija), gyvulininkystės integravimas į bendrą ūkio sistemą;
4) mėšlo kompostavimas ir srutų aeracija;
5) iniciatyvumas versluose, pavyzdžiui, integruojant avininkystę ir t.t.;
6) papildomos darbo jėgos paieškos.
Be to, yra būtinas mokymas ir konsultavimas planuojant ūkio konversijos procesą. Ūkio pertvarkymas prasideda nuo pasikeitusio mąstymo: ūkininkas privalo būti įsitikinęs, kad nauja sistema yra pranašesnė už ankstesnę, ieškoti iškylančių problemų kūrybingų sprendimų. Iš pradžių turėtų būti aplankomi kiti ekologiniai ūkiai, dalyvaujama seminaruose ir konferencijose, diskutuojama su konsultantais ir ūkininkais, skaitoma prieinama literatūra. Informacijos rinkimo tarpsnis gali būti pratęsiamas daliniais pabandymais arba ūkis pertvarkomas visiškai. Vien tradicinių metodų atmetimas ir naujos sistemos metodų dalinis taikymas neužtikrina pageidaujamo rezultato ekologinio ūkininkavimo sistemoje. Lankstus persitvarkymo planavimas gali sėkmingai pakeisti „bandomąjį“ laikotarpį.
Ūkį pertvarkyti galima dviem būdais:
1) laipsniškas pertvarkymas daromas dalimis pertvarkant turimą žemę į ekologinę sistemą (10-20 proc. žemės ploto per metus) ir etapais įgyvendinant derlingumą palaikančią sėjomainą su ankštiniais augalais. Kapitalo investicijos ir ekonominė rizika išskaidoma per keletą metų, kol visiškai įgyvendinama reikalinga sėjomaina ar sėjomainos;
2) ūkio pertvarkymas iš karto, kai visa ūkio žemė pertvarkoma į ekologinę ūkininkavimo sistemą. Tai leidžia greičiau užbaigti pereinamąjį laikotarpį ir gauti didesnę kainą už pagaminamą produkciją, kartu tai reiškia, kad visa finansinė ir kita ūkio pertvarkymo rizika yra sukoncentruojama per trumpą laiką. Tada nespėjama įgyvendinti derlingumą palaikančios sėjomainos. Be to, pertvarkymo metu padarytos klaidos skaudžiai paveikia visą ūkį, ir atsisakymas tęsti ekologinį ūkininkavimą būna nuostolingesnis. (Ekologinis ūkininkavimas…, 2002)
Tik dėsningas ir atsakingas pertvarkymo planavimas leidžia pasirinkti priimtiniausią šio veiksmo būdą konkrečiame ūkyje.

10 dalis.

12 dalis.

Vienuolikta dalis paskelbta: 2015-04-16